Aktas – SŽK Pabradė 1:1 (4:3)

Antradienis. 19:00 val. Pabradė. Namų rungtynės svečių stadione. Žaidžiame taurės 1/32 etape. Pastaruoju metu pergalėmis nesilepinome, net lygiosios mums buvo kaip desertas po nepilnų pietų, todėl slogiai nuotaikai išvaikyti žūt būt reikėjo laimėti.
Nors visą dieną tai lijo, tai vėl lijo atvykus į Pabradę oras buvo idealus futbolui. Stadionas – lygu nebuvo, bet tikros žolės kvapas ir Žeimenos (upė tokia yra, labai faina ja plaukti baidarėmis, žinau kas pigiai nuomoja) ošimas leido apie tai negalvoti. Atvyko mūsų tądien pakankamai, keitimų ir sirgalių (vienaskaita) turėjom, kaip įprasta Nerka pirštu rodė kas kur žaidžia, o piršto judesius stebėjo Labas, Eima, Svaika, Ovkė, Dainius, Apke, Mantas, Tadas, Petras, Vytas, Mindaugėlis, Gelmis, Šmigis ir Ambai. Videoreportažą ruošė Šnioka.
Rungtynės prasidėjo didele Sparta, pirmieji pavojingus išpuolius turėjom mes, ir po vieno tokio Mantas išvedamas smūgiui prieš vartininką, muša ne super tiksliai stiprų, bet to užtenka vartų sargo tarpams tarp pažasčių patikrinti. 1:0 ir atrodo su sunkumais šiandien nesusidursime, klydom. Pabradės jaunimas įsibėgėja, dažnėja jų užbėgimai, mes šiek tiek pasėdame (labai daug broko su pasais) ir žaidimas pasilygina. Antroje kėlinio pusėjo turime kampinį prie savo vartų, nors ir esti komandoje startinis krepšininkų penketas visgi oro dvikovą pralaimime, 1:1. Pasikeičiam keliais pavojingais momentais ir išeiname ilsėtis vienodą pranašumą turėdami. 
Antrame kėlinyje veiksmas nesustoja, aktyvi kova visuose aikštės kampuose ir viduriuose, kamuolys vaikšto tai ten, tai ten, atrodo jau galim imti iniciatyvą į savo kojas, bet pasai su defektais neleidžia mums įgyti pirmenybės įvarčiui pasiekti, o keletas „atriezų“ (nepasisektukų) varžovams leidžia turėti galimybę tapti savo aikštės sirgalių numylėtiniais. Paskutinės kelios minutės, Amba su kamuoliu baudos aikštelėje, apveda vieną, guldo kitą, dar kartą apvedą tą patį kur paguldė, dar kartą priguldo jau kitą varžovą, atsiduria idealioje situacijoje, muša švelnų, tikslų ir taiklų, tik tiek, kad pramuša stiprų, netaiklų ir grubų, rezultatas nepasikeičia. Už keliasdešimt sekundžių teisėjo švilpukas ir 11-os metrų loterijos bilietai penkiems iš mūsų. 
Pirmi mušam mes. Svaika - 1:0, varžovas – 1:1, Petras – 2:1, varžovas – 2:2, Vytas – 3:2, varžovas - 3:3, Mantas - 3:3, varžovas – 3:3, Dainius – 4:3, varžovas 4:3. Pergalė! Paskutinius du baudinius ištraukė Labas, nors ir su viena koja (t.y. kirkšnim), bet rado savy jėgų sušokti Dudek‘o šokį padėjusį aikštę palikti oriais snapais. Kaip tądien naują žodį sužinojęs Svaika sakė „emeizing“! 
Varžovas šiandien buvo vertas pagarbos, komandėlė tvarkinga ir drausminga, o futbolas su mintim (ne bėk ir spirk), todėl ir pergalės saldumas gomuriui malonus. Po varžybų Apke netyčia (ant juoko) pasiūlė alaus, visi ir sutiko... Tikriausiai nieks nebesupranta kada barzdotas vyras kalba, o kada šneka. 
Šiek tiek antienos spaudai: Svaika vėl įsimylėjo, šį kart berods tai moteris.

Jūsų Ūsas Baltarūsas