PAGALIAU! Užupis - Aktas 0:2

Pagaliau! Ji tokia džiugi, ji tokia saldi, ji tokia uhhh... Ji tarsi šaltas ledų kokteilis karštą vasaros dieną, ji it pirmas kartas, ji it antras kartas ir visi kiti kartai, taip, tai pirmoji mūsų pergalė šiemet čempionate! Laukėm ilgokai, norėjosi greičiau, bet turim tik dabar, yra kaip yra.
Varžovas – Užupis, ilgametis klasiokas, ne pirmūnas, bet dėl geresnės vietos klasėje visada kovojome. Šių metų pirmame semestre abu galiniame suole trinames, abu bendraklasius pirmuose suoluose jau vos įmatom, vis gi po šios dvikovos palikom Užupį sau už nugaros – nieko asmeniško.
Pakvietė mus varžovai į mūsų seną gerą Bukiškių stadioną, pakvietė tai ir atvykom. Karštas sekmadienis pasitaikė, pasitaikė tai pasitaikė. Gal tas karštis genių sparnus nusvilino, gal snapus palydė, o gal saulės smūgį dovanojo, nes susirinkome negausiai. Kur jūs visi, kurių tądien nebuvo? Vos trys keitimai, tarp jų vienas vėluojantis (bet geras) ir vienas su žarnyno infekcijos užkratu, bet irgi geras, nes dar su dviračiu atmynė. Žaidimo kontrolę varžovai buvo linkę atiduoti (mes nesipriešinome), o patys labiau mėgino laimę kontratakuodami. Mes atakavom dažniau, bet akivaizdžios persvaros neturėjom, kaip ir ankstesniuose mačuose trūko paskutinio paso, skerso. Kažko tokio pirmame kėlinyje ir nesukūrėme, tik pusproges, na ir baudos smūgį nuo 18 mtrų po skersini, vartininkas nukreipė į kampinį. Ilsėtis išėjome turint po nulį.
Antrame kelinyje dar labiau išryškėjo mūsų dominavimas viduryje, o tuo tarpu varžovai vis mėtė ilgus pasus stengdamiesi apibėgti, tačiau gynybos genių įveikti nepavyko. Kėliniui įpusėjus Petras, išstumtas iš vidurio ir pastumtas į kraštą, skersuoja į baudos aikštelę, o ten savo šansą išnaudoja aukštaūgis Amba. Smūgis galva, ir ne bet koks, o toks vyriškas, rimtas, gražus, tikslus. Graži kombinacija buvo, plojimai! Rungtynėms artėjant į pabaigą šiokia tokia sumaištis prie Užupio baudos aikštelės prieigų, Petro smūgis ar pasas link vartų, ir 2:0, tačiau muša ne mūsiškis, o vienas iš Užupio RES PUBLIKOS atstovų. Beje, Amba sakė, kad jei ne varžovas dar vieno įvarčio autoriumi butų buvęs jis, tipo ten būtų spėjęs, galėjęs, dadėjęs, na bet čia tik jo versija. Švilpukas. Pergalė 2:0.
Rungtynėse buvo užtektinai grubaus žaidimo, vienu metu atrodė, kad teisėjas pamiršo korteles, klydom – vieną turėjo atrodo. O šiaip iš esmės gal ir gera yra laimėti. Toks keistas jausmas, senokai šioje lygoje to jausmo neturėjom, bet labai įmanoma, kad lengvai priprantama. Tikėkimės priprasime visi prie jų ant tiek, kad trokšime jų kaip narkomanai dozės.
Sirgalių ant brofkės turėjome visokiausių, tiek mažų tiek didelių, tiek vyryškos tiek moteriškos giminės, tas OK, o va žmonių aikštėje vis mažiau ir mažiau, nekalbant jau apie žaidėjus... Čia senas juokelis toks : )

Aprašeiva