Aktas – Tera 4:1

Ot kaltynės smagios buvo! Nors ir jautėmės pranašesni ir prieš varžybas, ir po jų, varžovai dirbo su smagia nuotaika ir gerai pasitreniravo prieš šienapjūtę. Kova tikrai kieta, bet smagi! Laimei, rimtesnių traumų lyg ir nesusirinkome. Kad varžovas ne iš kelmo spirtas, galima spręsti iš šios subordinacinės sistemos: bitas – baitas – kilobaitas – megabaitas – gigabaitas ir tik tada Tera Tera Tera Baitas! Gali būti ir kitaip, bet Geniukai miško gyventojai tai ypatingai stipriai su tais žodžiais nedraugauja.

Pradžia truputį buvo gąsdinanti, nes vėl švaistėme progas kaip norėjome: tai virpstas, tai skersinis tai dar koks nesusipratimas. Bet šįkart pramušėme varžovų vartų lukštą anksčiau, dėl ko truputį atsirišome. Apynaujis Genys Mantas nepaliko vilčių varžovų vartų sargui ir užsiklijavo taurės varžybų imušėjo etiketę. O štai Genys Dūda, visą šį sezoną iš kelių metrų šaudęs visur, tik ne į vartus, šįkart šovė beveik nuo atsarginių suolelių ir pats nustebęs juokėsi, jog vartininkas, nuleidęs galvą ištraukė kamuolį iš vartų tinklo. Tsakant geras perdavimas neprapuola! Ypač smagu, kad toks smūgis užsikabino būtent Dūdai, nes jam jau reikėjo psichologinės įvartinės injekcijos.

Na, o po antro įvarčio pasijutome ramesni ir labiau atsipalaidavę. Tuomet žaidėme ne tik su kamuoliu bet ir su varžovais, kurie aktyviai dirbo su savo dalgiais. Genys Mindoza dar kartą įsirašė sau rezultatyvų perdavimą. Dar vėliau Genys Dūda įkalė antrąjį savo vynuką – šįkart su galva. Ir prieš mėnesį lūžusi nosis šitam reikaliukui visai nesumaišė...

Pergalė truputį pakėlė nuotaiką po oranžinės tragedijos. Be to, taurėje žengėme žingsnį toliau. Kol kas banguojame it Marso kanjonus išgraužę vandenynai prieš tera metų, bet esame optimistai ir po varžybų smagiai pasibūname gamtos apsuptyje su atsigaivikliais rankose. Cha!

Genys