III lyga: Ave.Ko. – FGBK Aktas 1 – 2. Vargelis išvargtas.

Pagaliau gavome progą pamindžioti žolę, nes kilimas užkniso juodai! Po, kaip visada, prastos sezono pradžios privalėjome atsitiesti, bet žinojome, jog tai bus tikrai nelengva, nes varžovas nors ir mažai pažįstamas, bet jautėme, jog grėsmingas. Ir nuojauta mūsų neapgavo!

Vos prasidėjus rungtynėms bandėme lipti, bet klimpome bekompromisėje kovoje, tad teko nagais kabintis į kiekvieną kamuolį. Varžovai darė tą patį. Abi pusės bandė gimdyti padorų žaidimą, bet gimdymas buvo ne iš lengvųjų.

Pirmąją kėlinio dalį varžovus bandėme parklupdyti tolimais perdavimais savo puolėjams, kurie į juos iš paskutiniųjų bandė atsiliepti. Bet... Arba tądien puolimo grandyje žaidė du Filipp‘ai Inzagh‘iai, arba šoninis teisėjas iš neturėjimo ką veikti nutarė padūkti su vėliavėle. Vienaip ar kitaip – nuošalių prikrito į valias, tad teko keisti taktiką ir pradėti užeidinėti iš kraštų arba per vidurio saugus. Viduriukas pasiteisino. Mariukas, nors ir mušamas, nors ir lipo jam ant kulnų, kando į kulkšnį, movė šortus ir visaip kitaip grasino, kažkaip sugebėjo griūdamas paleisti strėlę iš ~18 metrų, kuri surado savo vietą vartų tinkle.

Vargais ne galais išsiveržėme į priekį 1 – 0. Iš patirties žinome, kad vieno įvarčio persvaros mus dažnai neužtenka, tad tikslas buvo dvigubinti rezultatą, bet užuot padvigubinę, grįžom į pradinį tašką, kai Labui teko traukti kamuolį iš Genių vartų. Po pirmo kėlinio taikiai ir išsiskyrėme.

Antrame vėl tesėsi žmonių, gimusių nuošalėje, šou. Visi pavojai, kuriuos sugebėjome sukelti, įvyko iš baudos aikštelės prieigų. Du tolimi smūgiai: vienas iš eigos, kitas per gyvatvorę, išėjo itin pavojingi, bet Ave.Ko vartininkas tądien buvo stebukladarys arba Gendalfas, ir jau bekylančios Geniukų rankos privalėjo nusiminusios leistis žemyn.

Visgi kenčiantiems - dangus! Už pastangas buvo atlyginta – visiškai darbinė ataka pagaliau leido pramušti vartų sargą – visiškai prieš pat pabaigą. Iki pat finalinio teisėjo švilpuko tęsėsi kieta, bet korektiška kova.

Išsivežėme sunkią, darbinę pergalę – emociškai labai svarbią! Dar kartą įsitikinome, jog trūksta fizinio pasirengimo, bet ir atradome charakterį. Ad astra!

Įsirašėme itin svarbius taškus, o štai varžovai antras rungtynes iš eilės pralaimėjo praleidę iki rungtynių likus mažiau, nei dešimt minučių. Linkime sėkmės panaikinti šitą prakeiksmą ir pergalės neabejotinai ateis į Ave.Ko kiemą.

O štai Ganiams pasirodo veikia tokia žaidimo formulė:

Mažiau alaus + mažiau keitimų = pergalė!

P.S. Jubiliejinis Vilkokšnis Nr.25 artėja – kažkas tai bus!

Zykus