Fakyrai – FGBK Aktas 0 – 0. Sausainių fiesta!

Abu klubai tą šiltą sekmadienio vakarą gavo po sausainį, tiksliau po „baranką“, ir vieni - laimingi, kiti – nelabai, išsiskirstė pabaigti savųjų savaitgalių. Atrodė, jog bus labai smagu pamindžioti iš toli gražiai atrodantį kilimą, kuris pasirodė gana nudėvėtas, kai ant jo užlipome. Taisyklė, jog nereikia apie knyga spręsti iš viršelio, veikia! Ir su knygom, ir su žmonėmis, ir su aikštėmis…

Pirmas kėlinys atsitiko lygus kaip stiklas. Kaip ir reikėjo tikėtis, kaip ir visuomet nutinka susitikus Geniam su Fakyrais, vyko kieta bekompromisė kova iki kraujo. Ypatingai išsiskyrė mikro-dvikova tarp Eduardo ir Mindaugo69 bet 6, kurie didelės meilės vienas kitam toli gražu nerodė. Arbitrui teko juos apdovanoti geltonspalvėmis kortelėmis, kad šie truputį atvėstų. Neatvėso. Bet iki raudonumo taip ir nepriėjo.

Pirmam kėliny progų buvo į abejus vartus. Kamuolys turėjo gerokai privargti, nes davėsi po visą aikštelę ir net už jos ribų. Vargšelis...

Situacija: Dūdmaišis Genys išbėga vienas prieš vieną su Fakyrų vartų sargu, ant kulnų lipa ir į kaklą dūsauja pikti gynėjai, kojos pradeda pintis, šiaip ne taip mistiniu būdu kamuolys prakišamas pro vartininko skydą ir suspurda tinkle. Kylant rankoms į viršų kyla ir ilgakasės arbitrės vėliavėlė net neleisdama pagalvoti apie Geniukų klegesį, besidžiaugiant pasiektu įvarčiu.

Situacijos pakartojimas: Dūdmaišis Genys išbėga vienas prieš vieną su ta pačia akistata, kojos pradeda pintis, į kaklą kanda ir į kulnus dūsauja pikti žvėrys, kojos gerokai privargsta, nes intensyviai dirba beveik nuo vidurio linijos, pradeda pintis, nebeklauso, vartų sargas, pasimokęs iš analogiškos situacijos, šį kartą išsprendžia savo komandos problemas. Iš paskos sekė Genys lapinas, bet padarė strateginę klaidą ir pasirinko ne tą vietą, kur atšoko kamuolys... Ilgakasė šįkart išliko rami...

Sugriuvome ilsėtis.

Antras kėlinys išpuolė kaip diena ir naktis, lyginant su pirmuoju. Geniai žaidė, Fakyrai gynėsi. Atakos ritosi cunamiais. Dūdmaišis labai džiaugėsi Staigio aštriais perdavimais iš kraštų, tik nelabai džiaugėsi, kad nepavyko jų deramai uždaryti... Lukas gal tuziną kartų gavo smegenų mikro-sutrenkimus, bet visi smūgiai galva pamojavo vartininkui, skrisdami pro šalį... Kur buvęs, kur nebuvęs dar sugrojo virpstas, o Petras, prieš save išvydęs tuščius vartus, nusprendė, kad taip per daug paprasta ir nuėjo Biblijos rekomenduojamu keliu, t.y. sudėtingesniu, tad šovė per viršų! Antras kėlinys priminė praėjusį sezoną, kai progų susikurdavome krūvas, bet realizacija stipriai šlubuodavo.

Ir paskutinė varžybų vinis buvo Andriaus baudos smūgis per gyvatvorę iš 16 metrų. Kas matė, tas to nepamirš, kas nematėt – gailėkitės! 0 – 0, Fakyrai iškovojo tašką, Geniai prarado 2.

Labiausiai (prasmė: iš visų jėgų, o ne „Labiškai“, nu neva nuo tikrinio žodžio Labas, bet ne pasisveikinimas, o pavardė) buvo nusiminęs Labas, nes antrajame kėlinyje kamuolį rankose laikė vos kartą...

Ateitis: ketvirtadienis, taurė, krušimės su Krūšistais.

 

Zyco (tik, gaila, made in LT)