III lyga: Aktas - Olimpija 1:1

 Ekonominė krizė sako specialistai jau praeityje, bent kuriam laikui, o va kas per sunkmetis pas mus? Sunkumas paėmęs genius futbolistus ne juokais, 4 varžybos 3 taškai (mintyse prabėga Reggie Miller...) ... Sunkmetis ne kitaip. O su „Olimpija“ nesekasi mums žaisti ir taip, žaist žaidžiam, bet maksimumo niekaip nepaimam jau keletą metų, nu gal du kokie, ne išimtis ir šios varžybos.

Žmonių ir žaidėjų turėjome, treneris, deja padėti negalėjo, brofkėje šis tas kaip visad sedėjo ir vaikus prižiūrėjo, o oras buvo simpatiškas. Jauni greiti tie olimpiečiai kovoti buvo įdomu. Pirmi įmušėme mes, t.y. aktiečiai, t.y. vienas iš mūsų, tai buvo Andžikas, po kampinio įnešė kamuolį į vartus. Vaikai, jei užduos jums mįslę septingyslę kas nors ne laiku ir ne vietoje kažkada tokią „įnešė kamuolį į vartus be rankų – kas?“, nepasimeskite, atsakymas – Andžikas. Lingavome rungtynėse, tai mūsų aikštės pusėj, tai ne mūsų, apyligė kova buvo. Prie rezultato 1:0 (pirmaujant, nes mes buvome jau pelnę įvartį, o jie dar ne), puikias varžybas sužaidęs Tadeušas įmetė puikų perdavimą Zykeliui, kuris likęs vienas prieš vartininką ar ti perkėlinėjo per jį kamuolį ar ti į kampą žemą taikė, bet gavosi, kad perkėlė per vartininką, bet iš šono šalia vartų, tokiu atveju įvartis nėra įskaitomas, nes jis praskriejo 500-600 cm nuo artimiausio metalinio strypo iš ne vidinės jo pusės su kitu strypu. Būtume įmušę, būtume pirmavę 2:0, bet taip nebuvo juk.

Antro kėlinio pirmoje pusėje vėl lingavome, tai mes pas juos, tai jie pas mus, žodžiu, draugiškai kaimyniškai. Viename momente challenger‘is Zykelis gavo neblogą perdavimą iš vidurio nuo kito challenger‘io, lėkė su juo link baudos aikštelės, skersavo Ambai ties 11 m. žyma, bet pastarasis patogiai kamuolio ir negavo, nu tai ir neįmušėme. O tada kažkaip Olimpija įsismagino, įsidrąsino, nors ir nekvietėm pas save, jie vis tiek ėjo, lindo, prašėsi ir pasiekė savo, pelnė ar nepelnė įvartį, bet rezultatą pakeitė į 1:1. Abejotinas rikošetinis įvartis, tie kas ant suolų sedėjo užtikrintai sakė, kad buvo arba nebuvo, o tie kur šalia vartų linijos buvo irgi sakė, kad buvo arba nebuvo, visgi, šoninis sakė, kad buvo, nors mums atrodė, kad jam turėjo būti sunku kažką matyti tuo mums nelemtu momentu, nes skyrė jį ir kamuolio kirtimo liniją kokie 20 metrų, nu, bet jei sakė, kad buvo tai gal nemeluotų, nebent pamatyti pavėluotų. Po susilyginusio rezultato olimpiečiai tarsi iš naujo gimė, dar paspausti mus bandė, bet tai truko neilgai, tada mes atakon perėjom ir susikūrėm keletą padorių momentų įvarčiams pasiekti. Mariukas šiek tiek per aukštą paleido, Zykaus ir Ambos keli skersi pavojingai į baudos aikštelę ėjo, Vaidutis porą momentų turėjo ir, žinoma, Lukučio paskutinių sekundžių bandymas, deja netapęs pergalingu šūviu. Antrame kėlinyje Lukučio griovimas baudos aikštelės prieigose, o gel net jau viduje sutraktuotas buvo mažų mažiausiai neteisingai, bet tiek to jau, kaip sako vienas vartininkas „Viskas. Pravažiavom.“.

Baigėm 1:1. Apyligė, kieta, nelengva kova. Ačiū varžovams.

Kol kas važiuojame mes šiaip sau, įsibėgėjom po false start‘o, bet jau kuris laikas bėdos su sankaba ar rankiniu, tampomės (nesumaišyti su žodžiu tampome) vietoje, jei kokia nuokalnė pasitaiko pariedame, paskui vėl laukiam laukiam. Sekmadienį kelionė į Ukmergę, kelionė ilgesnė, gal joje mes savo techniką atsireguliuosime.

Keli klausimai retoriniai, bet reikalaujantys konkretaus atsakymo. Tas kas kažkada neseniai palygino su 8,9% “lengvu” užtaisu lai prisistato, pasiaiškina ir padaro keitimą, nes jau n’tasis savaitgalis, kaip nieks nedrįsta po varžybų atsigaivinti ir “lengvai” iki pirmadienio popietės “išeiti”. Kitas, ne mažiau svarbus klausimas, įvykis, mįslė. Kas ir kodėl ką padarė, kad Pajuodis visas varžybas pražaidė su dviem šortais ir kodėl jam pačiam tai buvo staigmena? Ko tu juokasi? Čia ne juokas.

 

Apke, žmogus ar reiškinys atlaikęs 19 kojos sutraukimų per dieną