Aktas 2:1 TEC

Tragedija, bet ne visai. Per 6e6erias rungtynes iškovoti 4 taškai yra labai mažai siekiant padorios vietos čempionate, bet šiemetinė III lyga ir jos komandos leido mums išlikti 5-oje vietoje net ir po tokio bjauraus ruožo. Po lygiosiomis pasibaigusių rungtynių su Olimpija pergalės skonį prisiminti važiavome į mūsų taip mėgstamą ir mums ligšiol svetingą Ukmergę, deja, sėkme nekvepėjo, po lygios kovos ir po nesėkmingo epizodo rungtynių pabaigoje Ukmergę palikome pralaimėję 0:1…

Žiūrime toliau. Kruša. Prieš tris savaites taurėje įveikėme krušistus 3:0, tad nuoširdžiai tikėjomės pergalių badą nutraukti. Pirmavome po Juozo įvarčio, galėjome ir turėjome dar vieną mušti, bet tamsios jėgos arba mūsų pačių nenoras laimėti nulėmė, jog rungtynių pabaigoje prasileidome išlyginamąjį, lygiosios 1:1...

Dar vienas bandymas, septintasis. TEC. Nuo pat pradžių paėmėm iniciatyvą, nors galbūt tai tebuvo iniciatyvos perėmimas po sąmoningo TEC perdavimo, savaime ir žaidimas atrodė akiai patrauklesnis nei pastarosiose rungtynėse. Kaip ten bebūtų buvę 30 min. įsileidžiame... Varžovas techniškai stabdosi kamuolį baudos aikštelėje, užsimoja, bet paskutinę sekundę numeta laisvesniam kolegai, minus 1. Antras kėlinys, kažkoks judesys vyksta, tačiau vis to paties kažko trūksta. Rungtynės į pabaigą, tylus nejaukumas sklinda nuo atsarginių suolelio, garsus, bet poliūdnis juokas nuo „lygintojų“ stalo ir krislelis vilties kiekvieno galvoje. Pasiteisinę keitimai įnešė papildomo aštrumo, nors brofkėje jau buvo kalbų, kad gal jau laikas geniams pereiti į kitą sporto šaką, vieni ledo ritulį siūlė, antri pas Mindozą kovos pamokėlių pasisemt, kiti vietoj futbolo reguliariai susitikus pasilinksmint siūlė, dar kažkelinti viską mest ir net krepšinį žaist siūlė. Sužibo viltis ir visi neadekvatūs pasiūlymai krepšinį žaist išsisklaidė, kai likus ~10 min. Tadytis įgrūdo kamuolį su visais galais ir galiukais, įvarčių pusiausvyra atsistatė, 1:1. Beje, dar prieš šį epizodą, Tadyčio stiprus smūgis po gražios atakos virpstą pabučiavo, o Zengai tai pasirodė net maloniau už įvartį, pasak jo „tai sukelia daugiau jausmų“. Ir atgijo viltis dar viena, kad trys taškai, kurių kvapą buvome pamiršę, visai šalia. Po eilinio Ambos kelto kampinio aukštą kamuolį gaudo mūsų aukštas Andžikas, stiprus ir tikslus smūgis galva, 2:1!!! Visi džiaugiasi, tik Zenga mažiau, nes norėjo „štangos“... Saldi, pasiilgta, iškovota, kovinga, pergalinga pergalė.

O tada visi tiesiai į tris palyginimus, tiesiai prie vaišių stalo, kur lygino Sauliukas (Piktas), Jarmaliokas Normaliokas ir Andžėjus (Andrius). Specialus ačiū poniai Pikturnienei už tai, kad paruošė sūnų palyginimui, išleido į balių su pilnu lyginimo komplektu, vištukės sparneliai buvo nepriekaištingi. Dar, jaunimas sužinojo kokie puodai už rublius būdavo perkami ir staltiesių tokių jau nebegamina, tai tarsi maža istorijos pamokėlė mūsų jaunimui gimusiam jau nepriklausomoje Lietuvoje! Linksma buvo, šalia aikštės dar bent kėlinį atsedėjom, o ištvermingiausi Saulėno namus dar aplankė.

Sunki ir ne tokia sėkminga pirma sezono dalis, visgi, vertinant aplinkybių aplinkybėles randamės pakankamai dėkingoje lentelės vietoje, o ir taurėje savo kelionę dar tęsiame. Viskas bus gerai.

 

                                                                                                                           www.apke.lt (tokio puslapio nėra)