Ozas ir Prelegentai

Kas bendro tarp Ozo ir Prelegentų? Panašumas tame, kad abi komandos neleido mums 3-jų taškų iškovoti, abejoms komandos nesugebėjome įvarčio įmušti, abejose rungtynėse buvo karšta, su abejomis komandomis futbolą žaidėm. Skirtumas tas, kad Ozas paskutinėmis rungtynių minutėmis mus baisiai nuliūdino ir su baranka paliko, o Prelegentai nebuvo tokie gobšūs ir po tašką pasidalinom.

Ozas. Panerio stadione po vasaros atostogų susirinkome ganėtinai gausiai, tiesa, varžovas kone dar dvigubai gausiau. Sunkios kietos apylygės varžybos, su ne per daugiausia, bet visgi su keliomis pavojingomis progomis ir į vienus ir į kitus vartus. Likus trims minutėms iki rungtynių pabaigos aukštas kamuolys beveik ties viduriu atsimuša į mūsiškio galvą, bet taip labai nesėkmingai, kad varžovų puolėjas išvedamas vienas ant vieno su mūsų vartininku, artėja kontaktas, gynėjai dar vejasi, smūgis, kurį atlaiko Aurimas, bet atlaiko taip nesėkmingai, kad kamuolys žaibo greičiu grįžta atgal pas varžovą ir tada jau šviesos greičiu atsitrenkęs į jojo ranką įkrenta į mūsų vartus. Nesėkmių virtinė su nesėkminga pabaiga. Likusios kelios rungtynių minutės nesėkmės atmosferoje sėkmingomis netampa, 0:1. Skaudus pralaimėjimas kokio senokai neturėjome.

Prelegentai. Sekmadienis Nemenčinėje. Karšta. Teisėjo švilpukas, po kurio į aikštę žengia dešimt genių, dar vienas atskrido šiek tiek po švilpuko ir menkai pavėlavęs užpildė mūsų tos dienos sudėties puzzle. Nepaisant aštrios saulės ir vienintelio keitimo per abi komandas, rungtynių tempas gavosi didokas. Jei gynyboje sąlyginai tvarkėmės užtikrintai, tai priekyje trūko tikslumo, paskutinio perdavimo ar paskutinio tikslaus smūgio. Varžovų vartuose sėkmingai žaidė varžovų vartininkas, kelis kartus šauniai pasidarbavęs ir tik paskutinėmis akimirkomis kamuolį nukreipęs virš ar šalia vartų. Zykelis du kartus atsidūrė galimai įvarčio vertose situacijose, deja, vienas smūgis virš, kitas šalia vartų. Mariuko pavojingas baudos smūgis iš toli. Keli Vaidučio momentai. Situacijos nepagerino ir vienas nemalonus trakštelėjimas, kurį sau išgirdo Apke, tad nuo antro kėlinio vidurio aikštelėje liko 10 žaidėjų ir 1-as maskataila. Varžovų gretose išsiskyrė kelios mega žvaigždės, tiesa ne futbolo elementų gausa ar kokybe, o savo asmenybės didumu, galia ir galimybe, kurios esant menkiausiai šanso galimybei leisdavo sau apiburnoti ir apikeiksnoti rungtynių teisėjus. Stebint iš šono tik galvą belikdavo pakraipyti, nes suprasti iš kur tas tikėjimas savo teisumu akivaizdžiai neadekvačiai įvertintoje situacijoje atsiranda. Ar čia toks stiprus noras laimėti viską visose situacijose yra mega genuose ar čia kvailokas naivumas, kad kiti kvailesni už tave? Tiek to. Rungtynės taip ir pasibaigė be įvarčių, 0:0.

Nesirenka mums taškai ir nekylam turnyrinėje lentelėje nors tu ką... Bet kaip niekad nėra sakęs Labas, PRAVAŽIAVOM ir žiūrim su pozityvu toliau.

Senovės išmintis byloje: „Geriau išgirsti trakšt prie stalo, nei futbolo aikštelėje“. To ir linki Jums korespondentas Apke.