III-ios lygos startas. Aktas – Fakyrai 3:1.

“AKTAS taurės komanda!” – pasakė kažkas ir pradėjo juoktis. Toks mitas buvo sugriautas, o paskui dar kartą sugriautas. Iš pradžių supertaurės finale po įtemptos kovos 1:7 pralaimėjome praėjusių metų III-ios lygos čempionams ir šių metų favoritams Fakyrams, o už kelių dienų po tikrai atkaklios kovos 1:2 pralaimėjome Lentvario rinktinei. Ką gi, mitas sutraiškytas, o galvose nerimą keliančios mintys prieš artėjantį III-ios lygos čempionatą.

Likimas ar ironija, bet čempionato starte susitikome su ką tik mums futbolo pamokėlių davusiais Fakyrais. Susirinkome gausiai, ir ultrų sektoriuje tuščia nebuvo, ir oras buvo tinkamas, kodėl gi ne kiekvienas sau tyliai pasakė (jaunimas ko gero ir FB ant sienos parašė). Atsargiai, su pagarbia baime varžovams ir atsakomybe prieš savus ridenome kamuolį pirmyn atgal, gynėmės, griuvome, stojomės. Pyst, įvartis nelauktas (15 min.), o kada gi kas laukia įvarčio sau, o ne priešininkams? Nu gal „Kruoja“ kokia, gal dar Italijos eilė klubų prieš kelis metus, nu kai pagalvoji yra tų norinčių. Na, bet čia ne tas atvejis, praleistas įvartis mums nepatiko, labai norėjosi nepakartoti 1:7 rezultato, todėl geniai pašiaušė savo plunksnas. 34 min. Pajuodis ilgu ir tiksliu perdavimu pamalonino Vytuką, kuris 35 min. ne ką mažiau maloniai ir tiksliai ir dar stipriai pasiuntė kamuolį už vartų linijos. Lygu, 1:1. Esame girdėję, kad įvartis pavadinimu „į rūbinę“ smugdo komandinę dvasią, kad tas įvartis „rūbinėn“ dažnai būna pergalės kalvis. Tą žinodami ėmėmės veiksmų, gal labiau tai buvo atsitiktinumas, bet lai tai būna mūsų buvę namų darbai. Po sumaišties, po šiaip kažko labai keisto varžovų baudos aikštelėje mūsų naujokas Martynas pelno savo pirmąjį ir tikimės ne paskutinį įvartį genių gretose. 2:1 ir einam į rūbinę, iš tikro neinam, nes toli ji, dar pro sargą reikia praeit, pasiliekam aikštelėje. Antrame kėlinyje ir toliau vyko apyligė, kieta kova, emocijų irgi būta, bet viskas sveiko vyriško futbolo ribose, kelios geltonos kortelės dar niekam nepakenkė. 63 min. Svajūno „išnešimas“ virto rezultatyviu perdavimu, kai iki varžovų vartų dar buvo likę 30-40 metrų kamuolys atiteko Zykeliui, krūtine pasistabdė/nusinešė kamuolį į priekį, kur jį dar bandė persekioti vienas fakyras (žodynas.lt – klajojantis fokusininkas), deja arba laimei, saliniu špicu tolimu žemas. 3:1. Momentų dar buvo prie abiejų vartų, bet įvarčiais paversti jų nepavyko niekam.

Pergalė. Saldi, nes ji pirmoji šiemet. Maloni, nes prieš rimtą varžovą. Džiuginanti, nes tai pergalė. Bet, yra toks sakinys vieno žodžio – pravažiavom. Kas nemoka suprasti labai daug visko iš vieno vienintelio žodžio paaiškiname: pasidžiaugei ir užtenka, čia tik vienos rungtynės, čia tik atskiras momentas ar atkarpa, negalvok, kad dabar taip pat bus visada, net nemanyk taip galvoti, dar tame žodyje yra ir patarlė „neperšokęs griovio nesakyk op“, kartais tai gali reikšti ir, kad iš tikrųjų jūs jau pravažiavote, kad reikėjo išlipti ankstesnėje stotelėje. Tai tik dalis esmės esančios pravažiavom formuluotėje.

Kitos rungtynės su Navigatoriais. Žinome mes jus navigatoriai, skautai mūsų dirba, sako ant išvertmės kieti būsit... Tikim. Bet tikim ir savim. Bus įdomu.

Nr. 26